Difenbachija – Graži Ir Naudinga Kambarinė Gėlė

Difenbachija – tai tropinė ir subtropinė augalų gentis, kurios atstovai labai populiarūs kaip kambarinės dekoratyvinės gėlės. Šie augalai turi įvairių formų ir spalvų lapus, todėl yra labai dekoratyvūs. Be to, difenbachijos gali būti naudingos ir sveikatai.

Difenbachijų istorija

Manoma, kad difenbachijos kilusios iš Pietų Amerikos drėgnųjų atogrąžų miškų. Jas pirmą kartą Vakarų pasaulyje aprašė vokiečių botanikas H. G. D. Nees von Esenbeck XIX a. pradžioje. Jis difenbachijas pavadino vokiečių gydytojo ir gamtininko J. Dieffenbach garbei.

XIX a. viduryje difenbachijos pradėtos auginti Europos šiltnamiuose kaip dekoratyviniai augalai. O XX a. pradžioje jos paplito kaip populiarios kambarinės gėlės visame pasaulyje.

Šiuo metu yra žinoma apie 30 difenbachijų rūšių. Tačiau dekoratyviniams tikslams auginamos tik kelios iš jų, pavyzdžiui, Dieffenbachia maculata, Dieffenbachia picta, Dieffenbachia seguine.

Difenbachijų priežiūra

Nors difenbachijos ir kilusios iš drėgnų tropinių miškų, jos nėra itin jautrios aplinkos sąlygoms. Todėl difenbachijas galima sėkmingai auginti butuose ar biuruose. Šiems augalams reikia:

• Šviesos – difenbachijoms reikia ryškios, bet netiesioginės saulės šviesos. Jos gerai jaučiasi šviesiose patalpose, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti lapus.
• Temperatūros – optimali temperatūra difenbachijoms yra 18-23 °C. Žemesnė temperatūra gali sulėtinti augimą, o aukštesnė – sukelti lapų nukritimą.
• Drėgmės – svarbu palaikyti tolygią, bet ne per didelę dirvožemio drėgmę. Per sausas dirvožemis sukels lapų nykimą, o per šlapias – šaknų puvimą. Geriausia laistyti sušilus 1-2 cm dirvožemio.
• Dirvožemio – tinka lengvas, laidus priesmėlis su trąšų priemaiša. Per sunkus molingas dirvožemis blogai praleidžia vandenį.
• Tręšimo – tręšiama balansuotomis trąšomis pavasarį ir vasarą kas 2-3 savaites. Žiemą tręšimas nerekomenduojamas.

Tinkamai prižiūrimos difenbachijos žydi baltomis ar gelsvomis žiedynėmis vasaros pabaigoje. Tačiau jų pagrindinė puošybinė vertė yra dekoratyvūs lapai.

Populiariausios difenbachijų rūšys

Populiariausios kambarinės difenbachijos yra šios:

Margalapė difenbachija

Tai viena populiariausių ir seniausiai žinomų difenbachijų rūšių. Jos lapai plačiai ovalo formos, iki 30 cm ilgio, margi – žali su ryškiomis gelsvomis, baltomis ar rožinėmis dėmėmis.

Margalapės difenbachijos ypač tinka laikyti stambesnėse vazose ar krepšeliuose, nes užauga 60-100 cm aukščio. Jos atrodo efektingai didesnėse erdvėse – vestibiuliuose, laiptinių aikštelėse, biurų fojė.

Seguin difenbachija

Tai kompaktiškesnio, 30-60 cm aukščio augalas su siauresniais, iki 20 cm ilgio lapais, kurie būna žali su baltomis, gelsvomis, rožinėmis juostelėmis.

Dėl kompaktiško augimo seguin difenbachija labiausiai tinka laikyti ant palangės ar stalviršyje. Ji puikiai atrodo nedidelėse vazose ar krepšeliuose.

Aukštoji difenbachija

Kaip ir margalapė difenbachija, ši rūšis išauga 60-100 cm aukščio. Skiriasi tuo, kad turi siauresnius, iki 40 cm ilgio lapus, kurie dažniausiai būna žali su baltomis juostomis.

Dėl aukšto augimo labiau tinka didesnėms erdvėms, vestibiuliams, laiptinėms. Gali būti auginama ir lauke pavėsingose vietose.

Rožinė difenbachija

Šios veislės difenbachijos lapai plačiai ovalūs, iki 25 cm ilgio, sodriai žali su ryškiomis rožinėmis dėmelėmis ir kraštais. Auga 30-60 cm aukščio.

Rožinės spalvos kontrastas su žalia lapų spalva suteikia šiai difenbachijai ypatingo žavesio. Tinka laikyti tiek mažesnėse vazose, tiek didesniuose krepšeliuose.

Difenbachijų nauda sveikatai

Be dekoratyvumo, kai kurios difenbachijų rūšys turi ir gydomųjų savybių:

• Jų sulčių lašai ir milteliai vartojami kaip priešuždegiminė priemonė odos, akių ligoms gydyti.
• Difenbachijų lapai naudojami kaip antiseptinė priemonė žaizdoms gydyti.
• Indėnų genčių gydytojai difenbachijų sulčių lašus naudojo kaip skausmą malšinančią priemonę.

Tačiau reikia nepamiršti, kad difenbachijose yra dirginančių medžiagų – kalseino ir oksalato rūgšties. Todėl jas reikia laikyti vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Be to, sultys gali sukelti odos ir gleivinių dirginimą, todėl reikia vengti tiesioginio kontakto.

Nepaisant to, tinkamai prižiūrimos difenbachijos yra visiškai saugios laikyti namuose. O jų įvairiaspalviai lapai džiugina akį ir puošia aplinką.

Išvados

Difenbachija yra populiari kambarinė dekoratyvinė gėlė, kilusi iš Pietų Amerikos tropinių miškų. Nuo XIX a. vidurio difenbachijos pradėtos auginti Europoje, o XX a. paplito visame pasaulyje.

Yra žinoma apie 30 difenbachijų rūšių, tačiau populiariausios yra margalapė, seguin, aukštoji ir rožinė difenbachijos. Jos skiriasi lapų formomis, dydžiais, spalvomis.

Difenbachijoms reikalinga ryški netiesioginė saulės šviesa, 18-23 °C temperatūra, vidutinio drėgnumo dirvožemis. Jos žydi vasaros pabaigoje, bet pagrindinė puošmena yra spalvingi lapai.

Be dekoratyvumo, kai kurios difenbachijų rūšys turi gydomųjų savybių – jų sulčių lašai ir milteliai naudojami kaip priešuždegiminė priemonė. Tačiau difenbachijose esančios dirginančios medžiagos gali sukelti odos ir gleivinių dirginimą.

Nepaisant to, tinkamai prižiūrimos difenbachijos yra visiškai saugios ir labai tinka kaip dekoratyvinės kambarinės gėlės. Jos džiugina akį savo įvairiaspalviais lapais ir puikiai atrodo tiek namuose, tiek biuruose.