Tikriausiai nėra nė vieno banko ar didelės viešosios salės, kurių nepuoštų vazonas su difenbachija – augalu dideliais, įmantrių spalvų lapais. Nuodingos augalo sultys sukėlė daugybę prietarų ir kelia baimę, tačiau, jo nuodingumas ir bloga reputacija tik padidina šio gražaus augalo populiarumą.
Diferbachija (Dieffenbachia) – visžalis aroninių šeimos augalas, kilęs iš Amerikos žemyno atogrąžų zonos. Šią gėlę taip pavadino austrų botanikas Heinrichas Vilhelmas Šotas (Heinrich Wilhelm Schott) pagal Vienos Šenbruno rūmų botanikos sodo vyriausiąjį sodininką Josefą Dieffenbachą. Gamtoje sutinkama apie 40 diferbachijos rūšių. Kambarinėms difenbachijoms būdingas gana spartus augimas. Kai kurios rūšys per penkerius metus gali pasiekti 2 metrus ar daugiau.
Difenbachijos aprašymas
Bendras visų dibenbachijos rūšių bruožas – storas, sultingas stiebas su dideliais ovaliais lapais. Difenbachijos lapai yra nuostabus gamtos kūrinys. Selekcininkai sukūrė nemažai veislių ir hibridų su skirtingų spalvų lapais. Difenbachijos augimo taškas paprastai būna ūglio viršūnėje, nors kai kurios rūšys turi augimo taškus ūglių apačioje, todėl gali krūmytis. Šios genties atstovų, kaip ir kitų aroninių šeimos augalų, žiedynas yra spurgos formos, tačiau difenbachija retai žydi namuose. Gėlių augintojus domina ne tik šių gėlių žydėjimas – difenbachijos traukia akį savo didelių, įvairiaspalvių lapų grožiu.
Keletas svarbiausių dalykų apie šį kambarinį augalą
- Difenbachija yra nuodinga, todėl genėti ir persodinti reikia atsargiai, dėvint apsaugines pirštines.
- Difenbachija auga labai greitai – palankiomis sąlygomis ji kas savaitę išaugina po naują lapą. Augant kamieno apatinė dalis tampa plika, augalas praranda dekoratyvumą, todėl jį reikia nupjauti, o paskui įšaknydinti.
- Šie augalai nepakenčia šalčio ir skersvėjų ir labai mėgsta vandenį.
- Diferbachija netoleruoja kalkių, todėl laistymui ir purškimui skirtas vanduo turi būti distiliuotas ar filtruotas. Laistymui taip pat galima naudoti lietaus arba virintą vandenį.
Difenbachijos rūšys
Dažniausiai pasitaikančios difenbachijos rūšys ir veislės yra Dieffenbachia maculata ir Dieffenbachia picta. Jų ovalūs lapai su ryškiomis gyslomis gali būti 12 cm pločio ir iki pusės metro ilgio. Lapai – ryškiai žali, išmarginti baltomis dėmėmis ir juostelėmis. Šios gėlės skiriasi viena nuo kitos tuo, kad Diffenbachia picta užauga iki dviejų metrų aukščio, o Diffenbachia maculata – iki vieno metro aukščio, tačiau jos lapai yra šiek tiek didesni ir smailėjantys viršuje.
Dėmėtosios difenbachijos populiariausios veislės
Vesuvio – elegantiškas, vidutinio dydžio augalas siaurais, švelniais baltais lapais ir žaliais taškeliais ant baltų lapkočių.
Diffenbahia camilla – viena iš atspariausių veislių, todėl ji labai populiari tarp mėgėjų. Lancetiniai, kreminės spalvos lapai turi šviesiai žalią apvadą aplink kraštą. Jauni lapai – žalsvo atspalvio.
Diffenbachia compacta – tvarkingas, tankus krūmas, žaliais lapais su šviesiais taškeliais išilgai centrinės gyslos.
Dieffenbachia leopoldii – tai žemai augantis augalas iš Kosta Rikos. Jo stiebas trumpas ir storas, šviesiai žalias su violetinėmis dėmėmis. Lapkočiai taip pat trumpi su tamsiai žaliais, elipsiškais, iki 35 cm ilgio lapais, su ryškia balta centrine gysla.
Dieffenbachia amoena. Šią veislę gėlių mylėtojai mėgsta dėl jos nepretenzingumo ir puikaus prisitaikymo prie namų sąlygų. Ji geriau nei kitos rūšys pakenčia sausą orą. Ši diferbachija gali užaugti iki pusantro metro aukščio, o jos lapai yra dideli, tamsiai žali, ovalūs, iki 60 cm ilgio, su baltomis juostelėmis išilgai visų gyslų.
Taip pat mėgstamos difenbachijų veislės
Dieffenbachia oerstedii – tai rūšis, kurios lapai vienodai žali, širdelės formos arba smailėjantys, su ryškia šviesia centrine gyslele. Lapai būna iki 30-35 cm ilgio. Geriausiai žinomas šios rūšies hibridas yra „Green Magic’“ – kompaktiškas nedidelio dydžio krūmas su neįprastos, tamsiai melsvai žalios spalvos lapais, su balta centrine gyslele.
Dieffenbachia magnifica yra šviesiai žalios spalvos, su baltais taškeliais ant lapų ir lapkočių. Dieffenbachia macrophylla – tai vienintelė rūšis, kurios lapai ir gyslos vienspalviai žali, lapų plokštelė kiaušinio formos, o vidurinė gysla sustorėjusi. Ši difenbachija užauga iki vieno metro aukščio.
Dieffenbachia bowmannii – didžiausia iš difenbachijos rūšių. Jos lapai iki 70 cm ilgio, tamsiai žali, smulkiai, šviesiai taškuoti.
Dieffenbachia bausei turi iki 35 cm ilgio gelsvai žalius lapus su marmuriniu, tamsiai žalių ir baltų dėmių raštu.
Difenbachijos priežiūra
Difenbachija mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą be tiesioginių saulės spindulių. Margalapėms veislėms reikia daugiau šviesos nei veislėms su vienspalviais žaliais lapais, kitaip jų pirminė spalva išbluks. Šiam, gana dideliam, augalui geriausia vieta – metras ar du nuo ryškiai apšviesto lango. Difenbachija taip pat gali būti ne taip arti lango, tačiau tada reikės naudoti papildomą dirbtinę šviesą.
Vasarą pageidautina, kad temperatūra būtų 20-30 ºC šilumos, o žiemą – bent +15 ºC, ir atminkite – jokio skersvėjo. Šiltuoju metų laiku difenbachiją gausiai laistykite, tačiau dirvožemis vazone neturi būti panašus į skystą purvą. Šaltuoju periodu laistyti reikia atitinkamai mažiau, tačiau žemė neturi išdžiūti net ir žiemą. Difenbachijai reikia padidintos drėgmės (65 %), todėl purkšti ir plauti lapus būtina, ir kuo dažniau tai darysite, tuo geriau šis augalas jausis. Šios gėlės laistymui, šluostymui, ir purškimui galite naudoti tik distiliuotą arba virintą vandenį. Kartais, jei augalas yra nedidelis, galite jį „išmaudyti‘ po šiltu dušu, bet vanduo neturėtų patekti į žemę.
Difenbachijos tręšimas
Diffenbachija, kaip ir dauguma kitų kambarinių augalų, tręšiama pavasarį ir vasarą. Kartą per 10 dienų tręšiama skystomis mineralinėmis arba organinėmis trąšomis, kurių sudėtyje nėra kalkių. Naudojama perpus mažesnė nei rekomenduojama, dozė. Kai kurios difenbachijų rūšys, kurių lapai balti, dėl kompleksinėse trąšose esančio azoto tampa žalsvos spalvos. Todėl jas reikėtų tręšti ne organinėmis, o mineralinėmis trąšomis kas 20 dienų.
Difenbachijos persodinimas
Difenbahiją galima persodinti, kai šaknys užpildo visą vazono erdvę. Kartais tai reikia daryti net du kartus per metus. Geriausia šią gėlę persodinti vasario-gegužės mėnesiais. Vazonas pasirenkamas 2 cm didesnio skersmens nei senas. Pilamas nemenkas sluoksnis drenažo ir gėlė perkeliama kartu su žemėmis, nupurčius senojo drenažo likučius. Tada įberiamas reikiamas kiekis šviežio, šiek tiek rūgštaus, puraus substrato, kurį sudaro dvi dalys lapinės žemės, viena dalis durpių ir pusė dalies upės smėlio.
Difenbachijos genėjimas
Kartais reikia pašalinti pažeistus difenbachijos lapus. Pirmiausia, pažeistą lapą uždenkite servetėle, kad genint nepatektų nuodingų sulčių į akis, tada švariu peiliu, dezinfekavus jį alkoholiu, nupjaukite lapą ar kamieno dalį. Nupjautas vietas dar kartą pavalykite popierine servetėle, kad susigertų sultys, ir patepkite malta medžio anglimi. Genėjimo darbus atlikite su pirštinėmis, o nupjautas dalis galite panaudoti dauginimui.
Difenbachijos dauginimas
Nupjovę auginius su nuodingomis sultimis, įdėkite juos į vandenį, samanas, drėgną smėlį arba smėlio ir durpių mišinį, kad įsišaknytų. Svarbiausia auginius reguliariai purkšti, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir laikyti vidutinėje temperatūroje (21-24 ºC šilumos). Jei auginiai įsišaknijo vandenyje, leiskite šaknims užaugti iki 2-3 cm, tada pasodinkite juos į substratą vazone.
Likusią augalo dalį, t. y. iš vazono kyšantį pliką stiebą, supjaustykite gabaliukais su bent vienu mazgu viduryje, palikdami ne didesnį kaip 10 cm ilgio kelmą vazone. Palikite auginius džiūti apie dieną, padėkite juos horizontaliai ant drėgno durpių ir smėlio mišinio mazgais į viršų, uždenkite maistine plėvele ir laikykite maždaug +25 ºC temperatūroje. Kai augalai įsišaknys, persodinkite juos į diferbachijai įprastą substratą.
Kelmas taip pat pravers: palikite jį vazonėlyje, laistykite negausiai ir po kurio laiko iš viršaus išaugs naujas ūglis. Palaukite, kol jis turės 2-3 lapelius, tada jį nupjaukite ir pasodinkite į žemę. Iš visų mazgų, kiek liko ant nupjauto kelmo, išauga nauji ūgliai.
Diferbachijas, taip pat kaip ir fikusus, dar galima dauginti skiepais. Ant stiebo reikia padaryti pjūvį, uždengti jį drėgnomis samanomis, apvynioti samanas tamsia plastikine plėvele ir užklijuoti lipnia juosta aplink pjūvį. Kai šaknys išaugs po plėvele, nupjaukite dalį stiebo kartu su šaknimis, atsargiai nuimkite plėvelę ir pasodinkite atžalą į substratą kartu su samanomis.
Difenbachijos dauginimą sėklomis naudoja tik profesionalai, norėdami išvesti naujų veislių.
Šią kambarinę gėlę, kaip ir daugelį kitų, taip pat galima dauginti dalijant krūmą.
Difenbachijų kenkėjai ir ligos
- Dažniausiai difenbachijas pažeidžia voratinklinės erkės, žvyneliai, amarai, tripsai ir miltligė. Kenkėjai naikinami mechaniškai, naudojant drėgną kempinę, pamirkytą muilo tirpale, po to nuplaunant muilą dideliu kiekiu vandens. Esant stipriam užkrėtimui, gydoma Actellic arba karbofoso tirpalu (15 lašų litrui vandens).
- Kartais diffenbachija užsikrečia bakterioze, pasireiškiančia vandeningais plotais su aiškiomis ribomis ant lapų. Deja, ši liga yra bakterinio pobūdžio ir ji neišgydoma.
- Šaknų puvinys taip pat gali sunaikinti ir suaugusį augalą. Jis, pirmiausia, pažeidžia požeminę, o paskui ir antžeminę augalo dalį. Kai tik pastebėsite šviesiai pilkų apnašų plotus ant substrato, nedelsdami imkitės veiksmų: sumažinkite laistymą, pakeiskite substratą, apdorokite sisteminiu fungicidu.
- Labai dažnai gėlių augintojai mėgėjai klausia, kodėl geltonuoja diffenbachijos lapai. Pirmasis įtarimas tokiais atvejais yra temperatūros netolygumas: arba patalpoje per šalta, arba augalas gauna skersvėjo. Galimos priežastys taip pat yra laistymas pernelyg kietu vandeniu arba maistinių medžiagų trūkumas dirvožemyje. Difenbachijos lapai taip pat gali pagelsti dėl šaknų puvinio.
Diffenbachijos žala ir nauda
Jei difenbachijos sulčių patenka ant gleivinės ar odos, jos gali sukelti deginimą, paraudimą, patinimą arba laikiną tirpimą, panašų į vietinį nuskausminimą. Jei šios gėlės sulčių pateks į skrandį – tai garantuotai sukels gausų seilėtekį, vėmimą ir balso stygų paralyžių, todėl namuose difenbachiją reikėtų laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Jei visgi taip atsitiktų, turėtumėte skalauti burną dideliu kiekiu vandens, vartoti aktyvintos anglies ir kreiptis į gydytoją.
Kita vertus, difenbachija neabejotinai naudinga. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad šis augalas kartu su fikusais ir dracenomis valo orą nuo tokių toksinų kaip formaldehidas, trichloretanas, ksilenas ir benzenas. Taigi namuose geriausia vieta difenbachijai yra virtuvė.
Žmonės, tikintys prietarais mano, kad šeimose, kurių namuose auga difenbachija, negimsta vaikai dėl vyrų prarandamo gebėjimo apvaisinti. Bet, jei ieškosite blogų ženklų ir pranašysčių, tik pritrauksite problemas, nesėkmę ir neigiamus dalykus. Difenbachija yra tiesiog gražus augalas, todėl su juo reikia elgtis gražiai.
Tik pagalvokite apie kates: jos mielai ėda lapus, nes joms jie veikia kaip antihelmintikai (vaistai nuo kirminų).
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.